* Laikas teka. Net tada, kai tai atrodo neįmanoma. Net tada, kai kiekviena sekundė sukelia tokį skausmą, lyg žaizdoje tvinkčiotų kraujas. Jis slenka nevienodai, keistai trūkčioja arba ramiai sustoja, bet vis vien slenka.
* Buvau sau uždraudusi apie jį galvoti. Ir labai stengiausi laikytis tos taisyklės. Be abejo, kartais pasiduodavau; juk buvau tik žmogus. Tačiau ilgainiui sekėsi vis geriau, tad dabar kartais ištisas dienas nejusdavau skausmo. Už tai turėjau nuolat gyventi atbukusi. Teko rinktis arba kančią, arba nieką, ir aš pasirinkau nieką.
* Neatrodė, kad laikui slenkant skausmas būtų susilpnėjęs, veikiau aš tapau pakankamai stipri jį iškęsti.
* Tai buvo tik žodžiai, begarsiai, tarsi atspausdinti popieriuje. Tik žodžiai, bet jie išplėšė plačią kiaurymę.
* Kartais atkaklumas susilaukia atlygio.
* Tai dabar aš gyvensiu tarsi laikydamas granatą be saugiklio kištuko?
* Meilė suteikia kitam galią tave palaužti.
* Meilės kitokie dėsniai, nusprendžiau. Jei žmogus tau svarbus, nebegali logiškai apie jį mąstyti.
* Meilė neprotinga, priminiau sau. Kuo stipriau ką nors myli, tuo kvailiau elgiesi.
* Mano gyvenimas buvo it naktis be mėnesienos. Labai tamsi, tačiau žvaigždėta - su šviesos ir prasmės žiburėliais... Ir tada tu kaip meteoras nutvieskei mano dangų. Staiga viskas sušvito; gyvenimas tapo gražus,spindintis. Kai tavęs nebeliko, kai meteoras nukrito už horizonto, viskas užtemo. Niekas nepasikeitė,tačiau šviesa mane apakino. Nebemačiau žvaigždžių. Ir viskas gyvenime neteko prasmės.
* Buvau kaip pasiklydęs mėnulis - mano planetą sunaikino kažkoks kataklizmas, nusiaubė kaip kokiame katastrofų filme,- kuris ir toliau sukasi glaudžia orbita aplink dabar jau tuščią vietą, nepaisydamas traukos dėsnių.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą